pirdžius

pirdžius
1 pir̃džius sm. (2) žr. pirdalas 1: ^ Prapuolė kap pir̃džius vandeny Vlkv.
◊ ant šuñs pir̃džiaus nueĩti niekais išvirsti: Nuėjaũ ant šuñs pir̃džiaus, t. y. ant niekų J. Viskas nuė̃jo ant šuñs pir̃džiaus Gs.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • pirdžius — 2 pir̃džius, pir̃dė smob. (2) 1. vlg. MŽ, K, Šn, Kls, Žd, Šmn, Pp žr. pirdalas 2: Senis pir̃džius J. Tokių pir̃džių turbūt niekur nėra: kur tik eina, vis pukši ir pukši Krok. ^ Dešims vyrų traukė lyną apie pirdžiaus klojimą (juosia kelnių diržą)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pirda — pirdà sf. (4), (2) K, pìrda (1) Kv, Tvr 1. MŽ205 vlg. garsus oro gadinimas: Pirdà užejo, kad negaliu išsiturėt Trgn. Dėl pirdõs padrūktinimo rūgštų vagurklų valgyk Nt. Ant pirdõs išeit cibulės J. ^ Pirdà skersuo pasisuko, dėl to pilvas ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pirdis — 2 pir̃dis, ė smob. (2) Ukm žr. 2 pirdžius 1: Šitam pir̃džiu[i] (apie pasenusį žmogų) tai tik žu pečiaus gulėt Dbč. Ar girdi, tu pir̃di?! Rm. Jau ką tokia pir̃dė (apie paauglę mergaitę) valios tau vasaros darbus nudirbt, tai gana! Skr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pirdoklis — pirdõklis, ė smob. (2) KI244 žr. 2 pirdžius 1 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pirdulis — pirdùlis, ė smob. (2) Grž žr. 2 pirdžius 1: O tu, pirdùli! Brb …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pirdūnas — pirdū̃nas, ė smob. (2) žr. 2 pirdžius 1: Tu pirdū̃nas, tavo pati pirdū̃nė ir vaikiokai pirdūniùkai (keik.) Ds …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pirčas — pir̃čas (< pirdšas) sm. (2) žr. 2 pirdžius 1: Ką tu su tuo pirčù kalbies? Grz …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • toks — toks, ià ( ì Krtn) pron. demons. (3) DŽ, NdŽ, toks, ia ( i) (1) NdŽ, Kbr, tõks, ià ( ì) (4) K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Slm, Kp; H, R, MŽ, Sut, LL251, RtŽ, L, M, toksaĩ DP9, K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DūnŽ, toksai; PK171, SD330,367, SD1180, R, MŽ, Sut, N …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tupinėti — tupinėti, ėja, ėjo intr. 1. Š, NdŽ, Ds iter. dem. tūpti 1: Pirma višta tupinėjo, rodosi, galgi padės Mžš. Dvi nedėlias neperėjo, o dabar vėl pradėjo tupinėt Jrb. 2. iter. dem. tūpti 3: Čia pat bitelė nuo dobilėlio ant dobilėlio tupinėjo, medučio… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”